Skiepai

Skiepijimų kalendoriaus lentelė

Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HepB – hepatito B vakcina; DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV – rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina.

HepB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
PCV** ir MenB** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
HPV skiepijami mergaitės ir berniukai, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis).
RV**** trečioji dozė skiepijama, jei skiepijama penkiavalente RV ir trijų dozių schema, nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.
Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

Vaikų skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos

Nemokamai, tai yra valstybės biudžeto lėšomis įsigyta vakcina skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2004-09-02 arba vėliau ir berniukai, gimę 2011-02-01 arba vėliau. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės su ne mažesne kaip 6 mėn. pertrauka. Jeigu vaikas nebuvo pradėtas skiepyti 11 m., gali tai padaryti vėliau iki jam sueis 15 m. Jeigu vaikas pradedamas skiepyti 15 m. ir vėliau, skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės iš kurių kompensuojamos tik dvi, o už trečiąją reikia susimokėti.

KOKIŲ LIGŲ GALIMA IŠVENGTI PASISKIEPIJUS?

Hepatitas B. Sukelia virusinį kepenų uždegimą – hepatitą. Infekcija plinta per kraują ar organizmo skysčius. Šios ligos plitimo keliai: nėštumo ar gimdymo metu motina gali virusą perduoti naujagimiui, taip pat plinta lytiniu keliu, vartojant intraveninius narkotikus, nesteriliomis sąlygomis. Pusė užsikrėtusiųjų hepatito B virusu nejaučia jokių ligos simptomų, o pasireiškus ūmios ligos simptomams – užsikrėtusįjį vargina pykinimas, vėmimas, silpnumas, pilvo skausmas, gelta, niežulys. Dalis užsikrėtusiųjų lieka šio viruso nešiotojais ir gali susirgti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu.
Kokliušas. Tai ypač užkrečiama, lašiniu būdu plintanti infekcinė liga. Ligos sukėlėjas – Bordetella pertussisbakterijos. Dažniausias infekcijos šaltinis – kosintys suaugusieji. Imliausi kokliušui – kūdikiai ir maži vaikai. Sergančiuosius kokliušu kamuoja stiprūs spazminio kosulio priepuoliai, kurie gali dažnai kartotis ir sukelti traukulius, vėmimą ir net trumpam sustabdyti kvėpavimą. Sunkiausiai šia liga serga vaikai iki vienerių metų, pasitaiko ir mirčių atvejų. Dažniausios kokliušo komplikacijos – plaučių uždegimas, išvaržos, smegenų pažeidimai.
Difterija. Šios ligos sukėlėjas – Corynebacterium diphtheriae bakterijos, kurių išskiriamas toksinas sukelia visus ligai būdingus požymius ir pažeidžia įvairius organus – širdį, inkstus, nervus. Difterija plinta lašiniu būdu, t. y. patekus į orą čiaudint arba kosint). Ligos pradžia būna ūmi: pakyla temperatūra, skauda gerklę, gali pykinti, ant žiočių lanko susiformuoja pilkšva plėvė. Skiepai apsaugo nuo difterijos toksino poveikio, tačiau ne nuo užsikrėtimo difterijos lazdele – todėl net paskiepytųjų nosiaryklėje šios bakterijos kurį laiką gali gyvuoti nesukeldamos ligos. Šie žmonės gali užkrėsti neskiepytus, jautrius toksinui, kurie gali sunkiai susirgti.
Stabligė. Šią ligą sukelia dirvožemyje esančių Clostridium tetani bakterijų gaminami nervų sistemą veikiantys toksinai. Stabligės sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą per žaizdas, nudegimus ir pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris sukelia skausmingus raumenų susitraukimus ir traukulius. Sunkios stabligės formos yra pavojingos gyvybei. Rekomenduojama pakartotinai skiepytis nuo difterijos ir stabligės kas dešimt metų.
B tipo Haemophilus influenzae sukeliama infekcija. B tipo Haemophilus influenzae bakterijos (Hib) pavojingiausios mažiems vaikams ir yra gana plačiai paplitusios. Infekcija plinta lašiniu būdu. Nepalankiomis sąlygomis (prisidėjus kitoms ligoms, peršalus, trūkstant vitaminų) Hib gali sukelti sunkią būklę: ausų ir kvėpavimo takų uždegimus (bronchitą, plaučių uždegimą), sąnarių uždegimą, širdies raumens pažeidimą. Ypač pavojingi gyvybei yra Hib sukeliamas antgerklio uždegimas ir pūlingasis meningitas, po kurio neretai stebimi ilgalaikiai neurologiniai liekamieji reiškiniai.
Poliomielitas. Šios ligos sukėlėjas – viena iš trijų poliomielito viruso atmainų. Infekcija gali sukelti dvibangę ligą: pirmoji banga – panaši į gripą, po jos atsiranda raumenų silpnumas ir paralyžius. Dažniausiai pažeidžiami galūnių raumenys, sergant sunkiomis formomis – sutrinka kvėpavimo raumenų funkcija, nuo to ligoniai neretai mirdavo. Dažnai luošinantis raumenų paralyžius lieka visam gyvenimui. Infekcija plinta per užkrėstas išmatas ir seiles.
Tymai. Tai labiausiai užkrečiama žmonėms pavojinga virusinė infekcija. Plinta oro lašiniu būdu. Susirgus šia liga – karščiuojama, skauda gerklę, kamuoja kosulys, sloga, peršti akis. Po 12 dienų atsiranda bėrimas: pirmiausiai veido srities, o vėliau – viso kūno. Dažniausiai pasitaikančios tymų komplikacijos: gerklų uždegimas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas, smegenų uždegimas, traukuliai, aklumas ir kurtumas.
Epideminis parotitas (kiaulytė). Tai virusinė infekcija, kuri pažeidžia seilių liaukas. Plinta oro lašiniu būdu. Virusai dauginasi seilių liaukose (seilių liaukos patinsta), plinta per kraują ir gali sukelti įvairių komplikacijų. Net penkiems iš 1000 susirgusiųjų kiaulyte prasideda smegenų uždegimas. Dar dažniau pasitaiko kasos uždegimas, taip pat infekcija gali sutrikdyti sėklidžių ir kiaušidžių veiklą – manoma, kad persirgtas epideminis parotitas yra viena vyrų nevaisingumo priežasčių. Kitos retos, bet pasitaikančios komplikacijos – cukrinis diabetas ir kurtumas.
Raudonukė. Šią infekcinę ligą sukelia virusas. Plinta lašiniu būdu. Beveik pusė raudonuke užsikrėtusių žmonių nepatiria jokių akivaizdžių simptomų. Raudonukės simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, pakaušio limfmazgių patinimas ir bėrimas. Rimčiausia šios ligos komplikacija – įgimtos raudonukės sindromas, pasireiškiantis tais atvejais, kai šia liga suserga nėščia moteris, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Raudonukės virusas gali sukelti persileidimą, kūdikis gali gimti negyvas ar su sunkiomis įgimtomis ydomis. Raudonukė pavojingiausia vaisiui. Įgimtos ydos gali išryškėti tik po kelerių metų.
Rotavirusinė infekcija. Rotavirusai didžiuliais kiekiais išsiskiria su sergančiojo išmatomis. Virusas gana atsparus išorinėj aplinkoj: ant daiktų ir vandenyje jis gali išlikti gyvas 10 dienų, o ant rankų – 4 valandas. Kad apsikrėsti šia žarnyno infekcija, pakanka minimalaus rota virusų kiekio maiste, vandenyje, ant neplautų rankų ar daiktų, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Išmatų mikrodalelės gali patekti ir į oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti į vaiko nosiaryklę. Beje, rota, kaip ir gripo virusas, atsparesnis šaltuoju metų laiku, tuo metu vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, tad lapkričio–balandžio mėnesiais galimybės užsikrėsti rotavirusine infekcija dar padidėja. Liga greitai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose ji pasireiškia, kai kuriems vaikams, sunkiu vėmimu, viduriavimu ir gyvybei pavojingu skysčių trūkumu, kuriuos būtina gydyti ligoninėje.Medicininė profilaktikos priemonė – vakcina nuo rotavirusinės infekcijos, kuri padeda apsaugoti vaiką nuo 6 savaičių amžiaus nuo gastroenterito (viduriavimo ir vėmimo), kurį sukelia rotaviruso infekcija.